Preview Mode Links will not work in preview mode

Lithuanian Out Loud is a podcast series designed for fans of the Lithuanian language. Come along with native Lithuanian author/lawyer Raminta and her North-American husband, Jack. They'll teach you Lithuanian along with tidbits about the history and culture of Raminta's homeland - Lietuva!

Music: Vieux Farka Toure - Ana {Pocket Remix} by pocketproductions (c) copyright 2007 Licensed under a Creative Commons Attribution Noncommercial license. http://dig.ccmixter.org/files/pocketproductions/8916 Ft: Pocket (Richard Jankovich)

Mar 26, 2021

LL0300 – Sovietų Okupacija The Soviet Occupation

https://lithuanian.libsyn.com

Hi everybody, just a quick message before we get started, for today’s episode, we have a letter a Lithuanian sent us a few years back. We weren’t able to get to it until now. The letter was written by, “Lina”, not her real name, and Raminta reads the letter for “Lina”. If you’d like to see a translation of the letter, just go to the Lithuanian Out Loud homepage and you can read it there.

Now, on with the show!


Jau praėjo 18 metų nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Per tą laiką spėjo užaugti vos viena jaunų žmonių karta. Tačiau tie, kurie mena sovietinius laikus, savo prisiminimuose turi daug skaudžių dalykų, ir visa tai atsiliepia lietuvių bendravime, jų įpročiuose bei požiūryje į kitus. Todėl jei sutikote kažkuo pasipiktinusį ar viskuo nepatenkintą lietuvį, gal ši istorija jums padės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra.
Linos močiutė laukėsi, kai abu senelius naktį išvežė į Sibirą. Atėję ginkluoti pareigūnai davė 15 minučių susikrauti daiktams, todėl vienas lagaminas būtiniausių rūbų buvo viskas, ką jie turėjo su savimi. Jie nebuvo nusikaltėliai - jie buvo tiesiog inteligentai. O tokių tuometinė valdžia stengėsi atsikratyti, nes paprasčiau mąstantiems žmonėms lengviau "praplauti smegenis", pripratinti prie naujos ideologijos nei tuos, kurie išsilavinę bei galėtų pasipriešinti sistemai. Senelių namą automatiškai perėmė valdžia, ir jie į jį niekuomet nebegrįžo.


Tai buvo vieni paskutiniųjų trėmimų, todėl galima būtų sakyti, jog mano seneliams pasisekė - jie nebuvo uždaryti į konclagerį. Jie buvo nuvežti į lentpjūvę, kur dieną naktį pasikeisdami turėjo dirbti. Savomis rankomis jie turėjo pasistatyti sau namus, nesvarbu, kad nei vienas iš jų nebuvo nei architektas, nei inžinierius, nei statybininkas. Ten gimė mano mama. Jiems vėl pasisekė, nes po 8 metų gyvenimo Sibire jie gavo leidimą grįžti atgal į Lietuvą. Tačiau ir toliau jie nuolat buvo sekami kaip valdžios priešai. Todėl seneliai paslapčia ėjo į bažnyčią, apie Sibirą niekam negalėjo pasakoti, ir mes, anūkai, tik iš pavienių žodžių galėdavom suprasti, koks iš tiesų buvo gyvenimas ten. Trispalvė taip pat buvo uždrausta, ir tave galėjo pasodinti į kalėjimą, jei būtum ją parodęs kam nors viešai. Net ir daugeliui metų praėjus po to, senelis vis dar laikė džiovintų duonos riekių maišą - kad netektų badauti, jei staiga vėl reikėtų palikti namus.


Tie, kurie nepakluso sovietų uzurpacijai, nuolat gyveno baimėje. Tarp tokių buvo ir Linos tėtis. Atsisakęs tapti Komunistų partijos nariu, nuolat buvo persekiojamas. Kartą buvo bandoma padegti jų butą, bet laimei, tėtis laiku spėjo grįžti namo. Šiandien Linai ir jos broliui vis dar mįslė, ką jautė jų tėvai, gyvendami tokiomis sąlygomis, tačiau pabandykite jūs įsivaizduoti savo gyvenimą, kai kas dieną turi kažko bijoti, kai žinai, kad aplink tave pilna paslapčių. Kai niekuomet nesi tikras, ar su tavimi ir tavo šeima vienaip ar kitaip nesusidoros vien dėl to, kad tu esi mąstantis žmogus.


Sovietinė sistema darė viską, kad žmogus pats nemąstytų. Pagrindinis jos tikslas buvo priversti žmogų paklusti nustatytai sistemai. Už žmogų buvo viskas nuspręsta. Niekam nereikėjo kovoti už savo vietą pasaulyje. Baigei mokslus - tau automatiškai bus paskirta vieta kurioje nors įstaigoje. Apsivedei, stoji į eilę butui gauti. Atrodo gražiai... Tačiau kai visa tai griuvo, pasimatė tikroji šių dalykų žala. Daug vyresnės kartos žmonių dar ir šiandien nežino, kaip išgyventi, neturi motyvacijos, yra pripratę, kad jiems viskas būtų paduota, už juos nuspręsta. Žmonės pikti, nes nesugeba konkuruoti su jaunesniais. Gal todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar didžiausias pasaulyje.

Translation:

Jau praėjo 18 metų nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.
It has been 18 years since Lithuania regained its independence.

Per tą laiką spėjo užaugti vos viena jaunų žmonių karta.
During that time, only one generation of young people grew up.

Tačiau tie, kurie mena sovietinius laikus, savo prisiminimuose turi daug skaudžių dalykų, ir visa tai atsiliepia lietuvių bendravime, jų įpročiuose bei požiūryje į kitus.
However, those who remember the Soviet times have many painful things in their memories, and all this is reflected in Lithuanian communication, their habits and attitudes towards others.

Todėl jei sutikote kažkuo pasipiktinusį ar viskuo nepatenkintą lietuvį, gal ši istorija jums padės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra.
Therefore, if you meet a Lithuanian who is outraged or dissatisfied with everything, maybe this story will help you understand why it is the way it is.

Linos močiutė laukėsi, kai abu senelius naktį išvežė į Sibirą.
Lina's grandmother was expecting (meaning she was pregnant) when her two grandparents were taken to Siberia at night.

Atėję ginkluoti pareigūnai davė 15 minučių susikrauti daiktams, todėl vienas lagaminas būtiniausių rūbų buvo viskas, ką jie turėjo su savimi.
Armed officers arrived and gave them 15 minutes to pack. So, one suitcase of essential clothes was all they had with them.

Jie nebuvo nusikaltėliai - jie buvo tiesiog inteligentai.
They were not criminals - they were just intellectuals.

O tokių tuometinė valdžia stengėsi atsikratyti, nes paprasčiau mąstantiems žmonėms lengviau "praplauti smegenis", pripratinti prie naujos ideologijos nei tuos, kurie išsilavinę bei galėtų pasipriešinti sistemai.
And the government at the time was trying to get rid of them because it was easier for simpler-minded people to be “brainwashed" and get used to a new ideology, than those who were educated and could resist the system.

Senelių namą automatiškai perėmė valdžia, ir jie į jį niekuomet nebegrįžo.
The grandparents' house was taken by the authorities, and they never returned to it.

Tai buvo vieni paskutiniųjų trėmimų, todėl galima būtų sakyti, jog mano seneliams pasisekė - jie nebuvo uždaryti į konclagerį.
This was one of the last deportations, so it could be said that my grandparents were lucky - they were not locked up in a concentration camp.

Jie buvo nuvežti į lentpjūvę, kur dieną naktį pasikeisdami turėjo dirbti.
They were taken to a sawmill where they had to work day and night (they had to rotate working day and night).

Savomis rankomis jie turėjo pasistatyti sau namus, nesvarbu, kad nei vienas iš jų nebuvo nei architektas, nei inžinierius, nei statybininkas.
They had to build their own houses with their own hands, no matter that none of them was neither an architect, nor an engineer, nor a builder.

Ten gimė mano mama.
My mother was born there.

Jiems vėl pasisekė, nes po 8 metų gyvenimo Sibire jie gavo leidimą grįžti atgal į Lietuvą.
They were lucky again, because after 8 years of living in Siberia, they received permission to return to Lithuania.

Tačiau ir toliau jie nuolat buvo sekami kaip valdžios priešai.
However, they continued to be constantly monitored as enemies of the government.

Todėl seneliai paslapčia ėjo į bažnyčią, apie Sibirą niekam negalėjo pasakoti, ir mes, anūkai, tik iš pavienių žodžių galėdavom suprasti, koks iš tiesų buvo gyvenimas ten.
Therefore, my grandparents secretly went to church, could not tell anyone about Siberia, and we, the grandchildren, could only understand from a single word what life really was like there.

Trispalvė taip pat buvo uždrausta, ir tave galėjo pasodinti į kalėjimą, jei būtum ją parodęs kam nors viešai.
The tricolor (Lithuanian flag) was also banned, and you could have been put in jail if you had shown it to someone in public.

Net ir daugeliui metų praėjus po to, senelis vis dar laikė džiovintų duonos riekių maišą - kad netektų badauti, jei staiga vėl reikėtų palikti namus.
Even many years later, Grandpa still kept a bag of dried loaves of bread - so he wouldn’t go hungry if he had to leave home suddenly again.

Tie, kurie nepakluso sovietų uzurpacijai, nuolat gyveno baimėje.
Those who disobeyed the Soviet usurpation lived in constant fear.

Tarp tokių buvo ir Linos tėtis. Atsisakęs tapti Komunistų partijos nariu, nuolat buvo persekiojamas.
Among them was Lina's dad. Refusing to become a member of the Communist Party meant constant persecution.

Kartą buvo bandoma padegti jų butą, bet laimei, tėtis laiku spėjo grįžti namo.
Once there was an attempt to set fire to their apartment, but fortunately Dad managed to return home in time.

Šiandien Linai ir jos broliui vis dar mįslė, ką jautė jų tėvai, gyvendami tokiomis sąlygomis, tačiau pabandykite jūs įsivaizduoti savo gyvenimą, kai kas dieną turi kažko bijoti, kai žinai, kad aplink tave pilna paslapčių.
Today, Lina and her brother are still puzzled by how their parents felt living in such conditions, but try to imagine your life when you have something to fear every day when you know there are mysteries (secrets) around you.

Kai niekuomet nesi tikras, ar su tavimi ir tavo šeima vienaip ar kitaip nesusidoros vien dėl to, kad tu esi mąstantis žmogus.
When you are never sure if you and your family will have to deal with one way or another just because you are a thinking person.

Sovietinė sistema darė viską, kad žmogus pats nemąstytų.
The Soviet system did everything to keep man from thinking.

Pagrindinis jos tikslas buvo priversti žmogų paklusti nustatytai sistemai.
Its main purpose was to force a person to obey the established system.

Už žmogų buvo viskas nuspręsta.
Everything was decided for a person.

Niekam nereikėjo kovoti už savo vietą pasaulyje.
No one needed to fight for their place in the world.

Baigei mokslus - tau automatiškai bus paskirta vieta kurioje nors įstaigoje.
You have completed your studies - you will automatically be assigned a place in an institution.

Apsivedei, stoji į eilę butui gauti.
After you get married, you got in line to get an apartment.

Atrodo gražiai... Tačiau kai visa tai griuvo, pasimatė tikroji šių dalykų žala.
Looks nice ... but the real damage could be seen only when it all collapsed.

Daug vyresnės kartos žmonių dar ir šiandien nežino, kaip išgyventi, neturi motyvacijos, yra pripratę, kad jiems viskas būtų paduota, už juos nuspręsta.
Many older-generation people still do not know how to survive, have no motivation, are accustomed to being given everything; decisions made for them.

Žmonės pikti, nes nesugeba konkuruoti su jaunesniais.
People get angry because they fail to compete with the younger ones.

Gal todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar didžiausias pasaulyje.
Maybe that's why the number of suicides in Lithuania is still the highest in the world.